<...>šioj ašarų pakalnėj galo nematyti. Dugnas. Sutrupinta širdis. Pakylėjimas. Liūdesys. Kaip galima visa tai iškęsti viename gyvenime?<...>ir paprastu žvilgsniu ji bus nulydėta apskaldyta ir vėjo aptrankyta liepų alėja... Ji eina,o lietus daužo jos silpnus pečius.. Suklumpa. Tai ne liūdesys. Greičiau trūksnis.<...>
